Mūsų kultūroje mirtis – tabu. Apie ją nekalbame prie pietų stalo, vengiame minėti šventėse, nutylime net tada, kai artimasis jau sunkiai serga. Manome, kad tylėjimas apsaugo. Iš tiesų jis tik atideda tai, ko išvengti neįmanoma.
O kai ta akimirka ateina – liekame vieni su klausimais, į kuriuos nebėra kam atsakyti.
Pokalbis, kurio niekas nenori pradėti
Paklausti tėvų ar senelių apie jų laidotuvių pageidavimus – nemalonu. Atrodo, lyg linkėtum jiems blogo. Lyg prisišauktum nelaimę.
Bet pažvelkime kitaip. Kas geriau: spėlioti po mirties, ar žinoti tiksliai? Ginčytis su giminėmis dėl ceremonijos formos, ar turėti aiškius nurodymus? Jausti kaltę, kad galbūt padarei ne taip, ar ramybę, kad įvykdei valią?
Pokalbis apie mirtį – ne mirties linkėjimas. Tai pagarbos ženklas. Tai pripažinimas, kad žmogaus norai svarbūs ne tik jam gyvam esant.
Ką verta aptarti iš anksto
Praktiniai klausimai, kuriuos verta užduoti sau ir artimiesiems:
Ceremonijos pobūdis. Ar žmogus pageidauja religinių apeigų, ar pasaulietinio atsisveikinimo? Galbūt nori tylaus šeimos rato, o galbūt – kad susiriktų visi draugai ir pažįstami?
Laidojimo vieta. Ar yra šeimos kapas? Ar norėtų būti palaidotas gimtinėje, dabartiniame mieste, ar kur kitur? O gal kremavimas ir pelenų išbarstymas?
Specifiniai norai. Galbūt yra mėgstama muzika, kuri turėtų skambėti? Eilėraštis, kurį norėtų, kad kas nors perskaitytų? Spalva, kuria turėtų būti papuošta salė?
Šie pokalbiai nebūtinai turi vykti formaliai. Kartais užtenka užuominos, sakinio tarp kitko. „Žinai, aš norėčiau, kad mano laidotuvėse grotų džiazą.” Tokios frazės, pasakytos gyvenimo eigoje, tampa neįkainojamos.
Finansinis aspektas: tabu tabu viduje
Jei apie mirtį kalbėti sunku, tai apie pinigus ir mirtį – dvigubai. Tačiau realybė tokia: laidotuvės kainuoja, ir kažkas turės už jas mokėti.
Ar žmogus turi santaupų šiam tikslui? Gal draudimą? O gal tikisi, kad artimieji pasirūpins? Jei taip – ar artimieji apie tai žino ir yra tam pasiruošę?
Atvirai kalbant apie finansus, galima išvengti situacijų, kai šeima paskutinę akimirką ieško pinigų arba prisiima nepakeliamą naštą, norėdama „padaryti gražiai”.
Šiandien laidojimo reikmenys ir paslaugos prieinami įvairaus biudžeto šeimoms. Profesionalai gali pasiūlyti sprendimus, kurie suderina pagarbą ir finansines galimybes. Tačiau apie tai reikia kalbėti – iš anksto, atvirai, be gėdos.
Dokumentai: popieriai, kurie palengvina
Be žodinių pokalbių, verta pagalvoti apie rašytinius nurodymus. Testamentas – akivaizdžiausias, bet ne vienintelis dokumentas.
Kai kurie žmonės rašo laiškus artimiesiems, kuriuos prašo atidaryti po mirties. Kiti sudaro išsamius nurodymus apie laidotuvių ceremoniją. Treti – tiesiog sąrašą kontaktų, kuriuos reikėtų informuoti.
Šie dokumentai – ne formali biurokratija. Tai dovana tiems, kurie liks. Galimybė sumažinti jų naštą sunkiausiu momentu.
Kaip pradėti pokalbį
Nėra tobulo momento. Nėra tobulų žodžių. Bet yra keletas būdų, kurie gali padėti.
Pasinaudokite proga. Filmas, kuriame vaizduojamos laidotuvės. Žinia apie tolimo pažįstamo mirtį. Straipsnis laikraštyje. Visa tai gali tapti tiltu į pokalbį: „O tu pagalvojai, kaip norėtum?”
Pradėkite nuo savęs. „Aš pagalvojau apie savo laidotuves ir norėčiau, kad…” Kai pirmasis žingsnis jūsų, kitam lengviau atsakyti.
Būkite konkretūs. Abstraktūs klausimai baugina. Konkretūs – lengvesni. Ne „kaip tu nori mirti”, o „ar tau svarbu, kad būtų kunigo palaiminimas?”
Profesionalų vaidmuo
Įstaigos, kurios teikia laidojimo paslaugos Vilniuje ir visoje Lietuvoje, dažnai siūlo išankstinius planus. Tai galimybė suplanuoti savo laidotuves iš anksto – pasirinkti paslaugas, kartais net sumokėti dalimis.
Tokia praktika populiari Vakarų Europoje ir Amerikoje. Lietuvoje dar nauja, bet sparčiai populiarėja. Žmonės supranta: tai ne pesimizmas, o praktinis sprendimas, kuris apsaugo artimuosius nuo streso ir finansinės naštos.
Ne apie mirtį – apie gyvenimą
Paradoksalu, bet kalbėjimas apie mirtį dažnai priartina prie gyvenimo. Kai nebijome tabu, kai priimame savo baigtinumą – pradedame labiau vertinti laiką, santykius, kasdienes akimirkas.
Mirtis – ne priešas. Ji tiesiog yra. O mūsų rankose – kaip ją sutikti: chaotiškai ar pasiruošus, su baime ar su ramybe, vieniems ar kartu su tais, kurie svarbūs.
Pokalbis, kurį šiandien atidėsite, rytoj gali tapti neįmanomu. Galbūt tai – diena jam pradėti.
