Po trijų vaikų ir septynių dviračių mano kolegė Rasa juokiasi, kad galėtų rašyti knygą apie klaidas, kurias padarė pirkdama pirmąjį dviratį. Ir ji ne viena – daugelis tėvų kartoja tas pačias klaidas, nes niekas jų apie tai neįspėja.
Pirma klaida – pirkti pagal spalvą
Vaikai myli ryškias spalvas ir populiarius personažus ant rėmo. Bet gražiausias dviratis parduotuvėje dažnai yra sunkiausias ir prasčiausios kokybės. Gamintojai, orientuoti į dizainą, neretai taupo ant komponentų – stabdžiai veikia blogai, guoliai greitai dyla, o rėmas sveria lyg iš švino.
Rasa pirmajam vaikui nupirko rožinį dviratį su kačiukų piešiniais. Jis svėrė dvylika kilogramų – beveik pusę pačios mergaitės svorio. Po trijų kelionių dviratis atsidūrė rūsyje.
Antra klaida – taupyti ant svarbiausio
Yra dalykų, ant kurių galima taupyti: priedai, krepšeliai, skambutis. Bet stabdžiai, rėmas ir ratų kokybė – ne. Pigus dviratis su blogais stabdžiais nėra sutaupymas, o pavojus.
Ieškodami kokybės ir kainos santykio, verta peržvelgti geriausi vaikiški dviračiai – ten dažniausiai pateikiami modeliai, kurie jau patikrinti ir atitinka saugumo standartus.
Rasa sako, kad trečiajam vaikui jau pirko kokybiškiausią variantą iš karto – ir tai buvo pigiausias sprendimas ilguoju laikotarpiu, nes dviratis tarnavo ir antram, ir trečiam vaikui.
Dalykai, į kuriuos tikrai verta atkreipti dėmesį
Paklausus patyrusių tėvų, kokie kriterijai svarbiausi, atsakymai kartojasi.
- Bendras dviračio svoris – kuo lengvesnis, tuo vaikui lengviau valdyti.
- Balnelio ir vairo reguliavimo diapazonas – nuo to priklauso, kiek sezonų dviratis tiks.
- Stabdžių tipas ir jėga – mažiems vaikams kojiniai, vyresniems – kombinuoti.
- Gamintojo reputacija – žinomi dviračių prekių ženklai reiškia geresnius komponentus ir aptarnavimą.
Nebūtina pirkti brangiausio modelio, bet verta investuoti į dviratį, kurį gamintojas projektavo būtent vaikams, o ne sumažino suaugusiojo versiją.
Perduodamas iš vyresniojo jaunesniajam
Kokybiški dviračiai puikiai tarnauja keliems vaikams iš eilės. Bet prieš perduodant verta patikrinti keletą dalykų: ar padangos nesusidėvėjusios, ar stabdžių trinkelės dar turi pakankamai medžiagos, ar grandinė neišsitempusi.
Paprastas techninis aptarnavimas prieš naują sezoną – grandinės sutepimas, stabdžių reguliavimas ir padangų pripūtimas – užtrunka penkiolika minučių, bet gali lemti, ar vaikas norės sėsti ant dviratį, ar atsisakys juo naudotis.
Ir dar vienas patarimas iš Rasos patirties – prieš naują sezoną visada patikrinkite, ar vairas ir balnelys tvirtai prisukti. Vaikai kartais patys bando reguliuoti aukštį, ir po kelių bandymų varžtai atsilaisvina. Penkios minutės su raktu gali apsaugoti nuo nemalonių netikėtumų pasivažinėjimo metu.
