Du to paties skyriaus darbuotojai atlieka panašų darbą, bet vienas iš jų negali pretenduoti į vadovo poziciją — ne dėl gebėjimų, o dėl to, kad konkurse įrašyta „reikalingas universitetinis laipsnis”. Tokia situacija dažna: kolegijos išsilavinimas suteikia stiprų praktinį startą, bet dalyje karjeros kelių anksčiau ar vėliau pasirodo lubos, kurių profesinis diplomas viršyti neleidžia. Ir kartais tas skirtumas tarp dviejų žmonių būna vienintelė eilutė dokumente, nors patirtis ir kompetencija panašios ar net didesnės.
Kur baigiasi profesinio laipsnio galimybės
Kolegijos absolventai dažnai puikiai pasiruošę darbui — turi konkrečius įgūdžius ir patirtį, kurios reikia iškart. Tačiau tam tikros pozicijos, ypač vadovaujančios ar reikalaujančios magistro laipsnio, formaliai lieka neprieinamos, nes joms reikia universitetinės pakopos. Tas pats galioja ir norintiems tęsti mokslus toliau: be universitetinio bakalauro kelias į magistrantūrą uždaras. Todėl žmogus, turintis realią kompetenciją, kartais atsiduria situacijoje, kai jį stabdo ne gebėjimai, o dokumentas. Tai ypač erzina tuos, kurie darbe jau atlieka atsakingas užduotis, bet formaliai negali gauti nei pareigų, nei atlyginimo, atitinkančio jų indėlį.
Kaip užpildyti tą tarpą nepradedant iš naujo
Gera žinia ta, kad nereikia mokytis viską nuo pradžių — čia padeda išlyginamosios studijos, skirtos kolegijų absolventams, kurie nori pakelti savo išsilavinimą iki universitetinio laipsnio, įskaitant jau įgytas žinias ir sutrumpinant kelią. Tai reiškia, kad ankstesnis mokymasis neprarandamas, o tampa pamatu — žmogus tęsia nuo tos vietos, kurioje sustojo, o ne grįžta į startą. Toks kelias psichologiškai kur kas lengvesnis: nereikia iš naujo mokytis to, ką jau moki, o galima susitelkti į tai, ko iš tiesų trūksta. Ir laiko sąnaudos gerokai mažesnės, nei įsivaizduoja dauguma, kurie apie tai net nebando pagalvoti.
Kodėl tai dažnai apsimoka finansiškai
Sprendimas mokytis toliau — tai investicija, ir ją verta vertinti kaip investiciją. Aukštesnis laipsnis dažnai atveria geriau apmokamas pozicijas ir pašalina formalias kliūtis paaukštinimui. Kai palyginamos mokymosi sąnaudos su pajamų skirtumu per kelerius metus, skaičiai neretai byloja aiškiai savo naudai. Svarbu ir tai, kad universitetinis laipsnis suteikia daugiau laisvės rinktis — jis atveria ne vieną konkretų kelią, o galimybę judėti tarp jų, keisti sritį ar siekti aukštesnių tikslų vėliau. Tokia laisvė dažnai vertingesnė nei bet koks vienkartinis atlyginimo priedas.
Kada verta rimtai apsvarstyti tokį žingsnį:
- kai norimos pozicijos reikalauja universitetinio laipsnio;
- kai planuojate vėliau siekti magistrantūros;
- kai jaučiate, kad karjera atsirėmė į formalią ribą;
- kai turite patirties, bet trūksta „popieriaus” jai patvirtinti;
- kai skirtumas atlyginime pateisina investiciją.
Kodėl daugelis atideda šį sprendimą per ilgai
Dažniausia kliūtis nėra nei laikas, nei pinigai, o įsitikinimas „man jau per vėlu” arba „gal ir be to apsieisiu”. Toks mąstymas patogus, nes leidžia nieko nekeisti, bet jis kainuoja tyliai — prarastomis galimybėmis, kurios net nepasirodo, nes žmogus formaliai joms netinka. Kuo ilgiau atidedama, tuo tvirtesnė tampa mintis, kad viskas ir taip gerai, nors karjera jau seniai stovi vietoje. Praktiškai naudingiau žiūrėti ne į tai, kiek metų prireiks, o į tai, kur norite būti po tų metų. Laikas praeis bet kuriuo atveju — klausimas tik toks, ar jo pabaigoje turėsite tai, kas atveria naujas duris, ar tą patį jausmą, kad kažkas vis dar užrakinta. Būtent šis požiūrio pokytis dažniausiai ir tampa tikruoju sprendimo pradžios tašku.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar tikrai bus įskaityti mano ankstesni dalykai? Dažniausiai taip — būtent tai ir yra tokių studijų esmė. Konkreti apimtis priklauso nuo krypties, todėl verta pasitikrinti individualiai, kiek kreditų perkeliama ir kiek dar reikės studijuoti.
Ar verta, jei jau turiu gerą darbą? Jei esamas darbas jus tenkina ir augimo neplanuojate — nebūtina. Bet jei matote lubas arba norite laisvės rinktis, laipsnis dažnai tampa raktu, kuris tas duris atrakina, net jei jų prireiks tik po kelerių metų.
Kiek laiko tai užtrunka? Trumpiau nei visas studijų ciklas, nes dalis žinių jau įskaityta. Tikslus laikotarpis priklauso nuo pasirinktos krypties ir mokymosi formos, tačiau daugeliui tai realiai suderinama su darbu.
Kolegijos diplomas nėra karjeros pabaiga — dažnai tai tik pirmasis jos etapas. Kai pajuntate, kad esamos durys atsivėrė iki galo, o kitos lieka užrakintos, kelias jas atverti dažniausiai jau egzistuoja. Tereikia žengti žingsnį nuo praktiko prie žmogaus, kuriam formalios ribos nebekliudo — ir dažniausiai tas žingsnis atsiperka ne tik pinigais, bet ir ramybe, kad ateitis vėl priklauso nuo jūsų pačių.
