Renovacija įsibėgėja. Keičiami langai, šiltinamos sienos, montuojami šilumos siurbliai. Tačiau vienas elementas dažnai lieka nepaliečiamas – seni ketaus radiatoriai, kurie kabėjo dar sovietmečiu. Atrodo, kad jie veikia, tai kam liesti? Būtent čia prasideda problemos, kurių daugelis namų savininkų nesupranta, kol negauna šildymo sąskaitų.
Šiuolaikinės šildymo sistemos reikalauja kitokio požiūrio. Nauji radiatoriai sukurti dirbti su kondensaciniais katilais ir šilumos siurbliais, kurie naudoja žemesnę vandens temperatūrą. Seni ketaus milžinai tam tiesiog nepritaikyti.
Kodėl šilumos siurblys ir senas radiatorius nesusikalba
Tradicinė šildymo sistema veikė paprastai: katilas kaitino vandenį iki 70–80 laipsnių, radiatoriai gaudavo karštą vandenį ir atidavinėjo šilumą. Seni ketaus radiatoriai tam buvo sukurti – jie lėtai įkaista, bet ilgai išlaiko šilumą.
Šilumos siurblys dirba kitaip. Jis efektyviausias, kai tiekiamo vandens temperatūra siekia 35–45 laipsnius. Tai reiškia, kad radiatorius turi turėti didesnį paviršių, kad perduotų tą patį šilumos kiekį. Senas mažas radiatorius tokiomis sąlygomis tiesiog nepajėgia sušildyti patalpos.
Rezultatas – šilumos siurblys dirba neefektyviai, sąskaitos auga, o namuose vis tiek vėsu. Žmonės kaltina šilumos siurblį, nors problema slypi radiatoriuose.
Plieniniai radiatoriai: kodėl jie tapo standartu
Šiuolaikinės sistemos reikalauja greitai reaguojančių radiatorių. Plieniniai radiatoriai įkaista per kelias minutes, greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių ir efektyviai dirba su žematemperatūriu šildymu.
Gamintojai kaip KERMI, KORAD ar HENRAD siūlo radiatorius su dideliu šilumos perdavimo koeficientu ir optimaliu vandens kiekiu. Mažesnis vandens tūris reiškia greitesnę reakciją – termostatinė galvutė uždarė srautą, radiatorius atvėso. Atidarė – per minutę jau šildo.
Seni ketaus radiatoriai veikia priešingai. Juose telpa daug vandens, jie ilgai kaista ir ilgai vėsta. Tai buvo privalumas, kai šildymas dirbo visą parą vienodu režimu. Šiuolaikinėms išmanioms sistemoms tai trūkumas.
Apatinis ar šoninis pajungimas – ne tik estetika
Renkantis radiatorių, dažnai susiduriama su pajungimo tipo klausimu. Šoninis pajungimas – klasikinis variantas, kai vamzdžiai jungiami iš šono. Apatinis – kai jungtys paslėptos apačioje.
Apatinis pajungimas atrodo švariau, ypač kai vamzdžiai vedami grindyse. Tačiau jis reikalauja tikslesnio planavimo – vamzdžių vietos turi būti numatytos iš anksto. Renovuojant seną sistemą, šoninis pajungimas dažnai lieka praktiškesnis, nes nereikia ardyti grindų.
Šilumos efektyvumo požiūriu esminio skirtumo nėra. Svarbu tik tai, kad pajungimas būtų atliktas teisingai – termostatinė galvutė viršuje, grįžtamasis srautas apačioje.
Kaip apskaičiuoti, kiek šilumos reikia patalpai
Kiekvienas radiatorius turi nurodytą šilumos galią vatais. Tačiau čia slypi niuansas – gamintojo nurodyta galia galioja esant standartinėms sąlygoms, paprastai kai vandens temperatūra siekia 75 laipsnius.
Jei jūsų sistema dirba su 45 laipsnių vandeniu, reali radiatoriaus galia bus gerokai mažesnė. Todėl šilumos siurblio sistemoms reikia didesnių radiatorių nei tradicinėms.
Paprasčiausia taisyklė: gerai apšiltintam namui reikia maždaug 50–70 W vienam kvadratiniam metrui. Blogiau apšiltintam – iki 100 W. 20 kvadratinių metrų kambariui šilumos siurblio sistemoje gali prireikti radiatoriaus su 1500–2000 W nominalia galia, kad realiai gautumėte reikiamus 1000 W.
Renovaciniai radiatoriai – sprendimas be didelių darbų
Jei nekeičiate visos šildymo sistemos, bet norite efektyvesnių radiatorių, egzistuoja renovaciniai modeliai. Jie pritaikyti prie esamų vamzdžių išvedimų ir leidžia pakeisti seną radiatorių be didelių pertvarkymų.
INVENA ir KERMI siūlo renovacinius modelius su šoniniu pajungimu, kurie tinka daugumai senų sistemų. Montavimas paprastesnis, nei atrodo – senas radiatorius nuimamas, naujas pakabinamas tose pačiose vietose.
Svarbu tik patikrinti, ar senos jungtys tinka. Senesnėse sistemose naudotos colių jungtys, naujuose radiatoriuose dažniau metrinis sriegis. Adapteriai išsprendžia problemą, bet geriau tai žinoti iš anksto.
Ką tikrinti renkantis
Šilumos galia – pagrindinis parametras, bet ne vienintelis. Darbinis slėgis svarbus daugiabučiuose, kur centrinio šildymo sistemos gali turėti aukštą slėgį. Individualiam namui tai retai aktualu.
Maksimali temperatūra – paprastai visi plieniniai radiatoriai atlaikys iki 110 laipsnių, ko visiškai pakanka bet kuriai sistemai.
Garantija – rimti gamintojai siūlo 10 metų garantiją korpusui. Tai rodiklis, kad pasitikima produktu.
Vienas dažnas nesusipratimas
Daugelis mano, kad brangesnis radiatorius šildo geriau. Iš tikrųjų vienodo dydžio ir tipo radiatoriai skirtingų gamintojų šildo beveik identiškai. Skirtumai atsiranda apdailoje, garantijoje, jungčių kokybėje – bet ne šildymo efektyvume.
Todėl nėra prasmės permokėti už prestižinį prekės ženklą, jei biudžetas ribotas. Vidutinės kategorijos gamintojai siūlo produktus, kurie savo funkcijas atliks puikiai daugelį metų.
Galutinė mintis
Radiatoriai – tylūs namų darbininkai. Jie retai sugenda, retai reikalauja dėmesio. Bet kai sistema keičiasi – langai tampa sandaresni, sienos šiltesnės, katilas pakeičiamas šilumos siurbliu – radiatoriai turi keistis kartu. Kitaip visa investicija į modernizaciją neduos laukiamų rezultatų.
