Du verslai iš šalies gali atrodyti beveik vienodai. Abu turi darbuotojų, išrašo sąskaitas, nuomojasi patalpas, gauna pajamas už paslaugas. Vis dėlto vienas veikia kaip UAB, kitas kaip viešoji įstaiga. Skirtumas labiausiai išryškėja ne registracijos dieną, o tada, kai veikla uždirba daugiau ir steigėjams kyla klausimas, ką galima daryti su sukauptais pinigais.
Viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, skirtas viešiesiems interesams tenkinti. Ši forma dažnai pasirenkama švietimo, kultūros, sporto, sveikatos ar socialinei veiklai. Tačiau vien gražios idėjos neužtenka. Dar prieš registraciją verta aiškiai suprasti, kam bus naudojamos pajamos ir kokių finansinių lūkesčių turi steigėjai.
Pelno klausimas iš karto atskiria VšĮ nuo UAB
UAB akcininkai, esant tam reikalingoms sąlygoms, gali gauti dividendus. Viešojoje įstaigoje uždirbtas pelnas dalininkams nėra skirstomas. Pinigai lieka pačiai organizacijai ir naudojami jos veiklos tikslams, paslaugoms, darbuotojams, įrangai ar kitoms su veikla susijusioms išlaidoms. Tai nereiškia, kad VšĮ turi dirbti nemokamai. Ji gali turėti klientų, gauti pajamas, išrašyti sąskaitas ir samdyti žmones. Esminis skirtumas yra tai, kur nukeliauja finansinis rezultatas.
Jeigu planas paprastas: kurti verslą, auginti jo vertę ir vėliau dalį pelno pasiimti sau, VšĮ greičiausiai nebus patogiausia forma.
Kada viešoji įstaiga atrodo logiškai?
Tarkime, keli žmonės organizuoja vaikų edukacijas, kultūros renginius ar sporto užsiėmimus. Dalyviai moka už dalį veiklų, organizacija turi darbuotojų, perka inventorių ir nuomojasi patalpas. Uždirbti pinigai lieka naujoms veikloms, atlyginimams ar organizacijos plėtrai.
Tokioje situacijoje VšĮ steigimas gali būti labai logiškas, nes pati juridinė forma dera su veiklos paskirtimi. Pinigai čia tampa priemone tęsti veiklą, o ne suma, kuri metų gale laukia išmokėjimo savininkams.
Minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo nėra
Vienas praktinių skirtumų yra starto finansai. UAB reikia minimalaus įstatinio kapitalo, o VšĮ toks minimalus dydis nenustatytas. Viešoji įstaiga gali turėti vieną dalininką arba jų gali būti daugiau.
Mažesnis finansinis barjeras pradžioje atrodo patraukliai, bet jis neturėtų tapti pagrindine priežastimi rinktis šią formą. Po poros metų gali būti daug svarbiau, kaip norėsite valdyti organizaciją, pritraukti naujų dalininkų ar disponuoti uždirbtais pinigais.
Mokamos paslaugos VšĮ nėra draudžiamos
Kartais vis dar manoma, kad viešoji įstaiga privalo gyventi iš paramos ir savo paslaugas teikti nemokamai. Tokia nuostata klaidina.
Viešoji įstaiga gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu ji dera su įstaigos tikslais. Praktikoje tai reiškia, kad galima pardavinėti mokymus, konsultacijas, užsiėmimus, renginių bilietus ar kitas paslaugas. Organizacija gali turėti nuolatinių klientų ir normalų pajamų srautą.
Pelno nesiekianti forma nereiškia pajamų nebuvimo. Ji nusako kitokią pinigų naudojimo logiką.
Keli klausimai prieš registraciją sutaupo nemažai rūpesčių
Prieš pildant steigimo dokumentus verta labai aiškiai apsibrėžti, kaip organizacija veiks po metų ar dvejų. Misija gali skambėti gražiai, tačiau kasdienybėje vis tiek teks priimti finansinius ir valdymo sprendimus.
Prieš registraciją verta sau atsakyti:
- ar veikla iš tiesų orientuota į visuomenei naudingą tikslą;
- ar uždirbtos lėšos liks organizacijos veiklai;
- ar steigėjai ateityje tikėsis dividendų;
- ar planuojama priimti naujų dalininkų arba ieškoti finansavimo.
Jeigu atsakymai krypsta į klasikinį komercinį verslą, UAB gali būti natūralesnis pasirinkimas.
Lengva registracija neturėtų nulemti viso pasirinkimo
Viešąją įstaigą galima steigti elektroniniu būdu, todėl techninė proceso dalis gali būti gana greita. Tačiau pats registravimo paprastumas mažai ką pasako apie tai, ar pasirinkta forma bus patogi po kelerių veiklos metų.
Man daug svarbiau būtų iš anksto aptarti dalininkų teises, vadovo vaidmenį, veiklos tikslus ir pajamų naudojimą. Jei šie klausimai aiškūs, pats steigimas tampa paskutiniu žingsniu, o ne vieta, kurioje priimami svarbiausi verslo sprendimai.
VšĮ geriausiai tinka tada, kai steigėjai nori auginti organizaciją, plėsti jos veiklą ir uždirbtas lėšas grąžinti atgal į jos darbus. Jeigu pagrindinis tikslas yra kurti finansinę vertę savininkams ir ateityje dalintis pelnu, verta rinktis kitą juridinę formą. Registracijos diena trumpa, o netinkamas pasirinkimas gali lydėti gerokai ilgiau.
