Skalbimo mašina sugedo pirmadienį. Automobiliui reikia remonto iki savaitgalio. Vaikui prireikė breketų, o eilė pas ortodontą – dabar arba po metų. Sąskaita už šildymą dvigubai didesnė nei tikėtasi. Svajonių kelionės akcija baigiasi rytoj.
Gyvenimas nesinchronizuoja su santaupomis. Išlaidos ateina tada, kai ateina, ne tada, kai patogu. Ir kartais tarp „reikia” ir „turiu” atsiranda tarpas, kurį kažkaip reikia užpildyti.
Santaupos: teorija ir realybė
Finansinio raštingumo vadovėliai sako: turėk trijų–šešių mėnesių išlaidas atsargai. Puikus patarimas. Tik Lietuvoje, pagal tyrimus, trečdalis gyventojų neturi nė tūkstančio eurų netikėtoms išlaidoms.
Tai nereiškia, kad žmonės neatsakingi. Tai reiškia, kad gyvename realybėje, kur atlyginimai tokie, kokie yra, o išlaidos – tokios, kokios yra. Kur būsto nuoma ar paskolos įmoka suvalgo trečdalį pajamų. Kur vaikai auga, automobiliai sensta, technika genda.
Klausimas ne „kodėl neturi santaupų”. Klausimas – „ką daryti, kai jų neužtenka”.
Kai laukimas kainuoja daugiau
Kai kurias išlaidas galima atidėti. Kitas – ne.
Dantų problema, kuri šiandien kainuoja tris šimtus, po metų gali kainuoti tris tūkstančius. Automobilio remontas, kuris dabar – smulkmena, vėliau – variklio kapitalinis. Stogo remontas, kuris šią savaitę – kelios plytelės, kitą sezoną – visa danga.
Atidėjimo kaina kartais didesnė nei skolinimosi kaina. Tai matematika, kurią verta paskaičiuoti prieš nusprendžiant „palauksiu”.
Sveikatos reikalai – atskira kategorija. Eilė pas specialistą atsirado dabar, ne tada, kai bus patogu. Gydymo kursą reikia pradėti laiku, ne „kai susitaupysiu”. Čia atidėjimas matuojamas ne pinigais, o sveikata.
Galimybės, kurios nelaukia
Ne visos išlaidos – problemos. Kai kurios – progos.
Studijų programa, kuri prasideda rudenį. Kvalifikacijos kėlimo kursai, kurie atvers naujas karjeros duris. Profesinė įranga, kuri leis uždirbti daugiau.
Investicija į save – viena geriausių investicijų. Bet ji reikalauja pinigų dabar, o grąžą duoda vėliau. Tas laiko tarpas – iššūkis.
Verslo pradžiai irgi reikia starto. Ne visi turi tėvus, kurie paskolins, ar draugus, kurie investuos. Kartais formalus finansavimas – vienintelis kelias nuo idėjos prie įgyvendinimo.
Būsto klausimai
Nuoma ar nuosavybė – amžinas Lietuvos ginčas. Bet yra ir tarpinių situacijų.
Buto remontas, kuris būtinas, bet kuriam trūksta. Baldai į pirmą nuosavą būstą. Buitinė technika, be kurios kasdienybė – kova.
Jauna šeima, ką tik įsigijusi būstą, dažnai atsiduria situacijoje: paskolos įmokoms pinigų užtenka, bet įsikurti – jau ne. Tuščios sienos, tušti kambariai, gyvenimas iš lagaminų.
Vartojimo paskolos privatiems tokiais atvejais tampa tiltu tarp „turiu kur gyventi” ir „turiu kaip gyventi”.
Psichologinis aspektas
Finansinis stresas – tikras stresas. Jis veikia sveikatą, santykius, darbingumą. Naktys be miego galvojant, kaip sumokėti sąskaitas, atsiliepia kitą dieną.
Kartais išspręsta problema verta daugiau nei jos sprendimo kaina. Ramybė turi vertę, kurios neįrašysi į skaičiuoklę.
Tai nereiškia, kad reikia skolintis dėl bet ko. Tai reiškia, kad sprendimo kainą verta vertinti plačiau nei tik palūkanų procentais.
Atsakingo skolinimosi principai
Paskola – įrankis. Kaip ir kiekvienas įrankis, ji gali padėti arba pakenkti. Skirtumas – kaip naudoji.
Pirmas principas: žinok, kam.
Skola būtinybei – viena situacija. Skola impulsui – kita. Naujas telefonas, nes senas dar veikia, bet norisi – prastas argumentas. Remontas, nes stogas bėga – geras.
Antras principas: žinok, kiek gali grąžinti.
Mėnesinė įmoka neturi viršyti to, ką realiai gali skirti. Ne „teoriškai turėtų likti”, o „tikrai lieka kiekvieną mėnesį”. Su atsarga netikėtumams.
Vartojimo paskolos skaičiuoklė padeda tai suprasti prieš priimant sprendimą. Konkretūs skaičiai – kiek per mėnesį, kiek iš viso, kiek kainuoja skolinimasis. Jokių staigmenų vėliau.
Trečias principas: lygink.
Ne visos paskolos vienodos. Palūkanos skiriasi, sąlygos skiriasi, paslėpti mokesčiai skiriasi. Kelios minutės palyginimui gali sutaupyti šimtus.
Ketvirtas principas: skaityk smulkų šriftą.
Išankstinio grąžinimo sąlygos. Delspinigiai už pavėlavimą. Draudimo reikalavimai. Tai, kas neparašyta didelėmis raidėmis, kartais svarbiau nei tai, kas parašyta.
Alternatyvos, kurias verta apsvarstyti
Prieš skolinantis – patikrink kitas galimybes.
Išsimokėtinai. Daugelis parduotuvių siūlo. Kartais – be palūkanų. Jei reikia konkretaus daikto, tai gali būti pigiau nei paskola.
Šeima. Jei santykiai leidžia ir sumos nedidelės. Tik su aiškiais susitarimais – net tarp artimųjų.
Atidėjimas. Ne viskam, bet kai kam. Ar tikrai reikia dabar, ar tik atrodo, kad reikia?
Dalinis sprendimas. Galbūt nebūtina visko iš karto. Remontas etapais, pirkinys dalimis.
Kada tikrai verta
Situacijos, kai skolinimasis dažniausiai prasmingas:
- Neatidėliotini sveikatos reikalai
- Remontas, kurio atidėjimas brangiau nei paskola
- Investicija į kvalifikaciją su aiškia grąža
- Galimybė, kuri praeis (darbas, kursai, verslo šansas)
- Būtinybės, be kurių kasdienybė neįmanoma
Situacijos, kai verta dar pagalvoti:
- „Norisi” vietoj „reikia”
- Atostogos, kurias galima atidėti
- Prabangos prekės
- Neaiškūs verslo planai
- Skolos dengimas kita skola
Skaičiai, kurie padeda nuspręsti
Prieš skolinantis, atsakyk sau:
- Kokia tiksliai suma reikalinga?
- Kokią mėnesinę įmoką galiu sau leisti?
- Per kiek laiko realiai grąžinsiu?
- Kiek iš viso sumokėsiu (su palūkanomis)?
- Kas atsitiks, jei mėnesį negalėsiu mokėti?
Jei į visus klausimus turi aiškius atsakymus – sprendimas brandus. Jei kuris nors kelia abejonių – verta sustoti ir pagalvoti.
Gyvenimas tarp teorijos ir praktikos
Tobulame pasaulyje visi turėtų finansinę pagalvę ir niekada nereikėtų skolintis. Tobulame pasaulyje visi turėtų sveiką mitybą, reguliariai sportuotų ir niekada nesusinervinų.
Gyvename ne tobulame pasaulyje.
Kartais tinkamas sprendimas – ne idealus, o geriausias iš esamų. Paskola, paimta apgalvotai ir grąžinta laiku, nėra nesėkmė. Tai įrankis, kuris padėjo išspręsti problemą ar pasinaudoti galimybe.
Svarbu ne tai, ar kada nors skoliniesi. Svarbu – kaip ir dėl ko.
