Kai daugiabutyje sudega lemputė, laša stogas ar netikėtai išauga sąskaitos, dažnas pirmas žvilgsnis nukrypsta į bendrijos pirmininką. Vieni jį mato kaip rūpestingą ūkvedį, kiti – kaip per daug galios turintį kaimyną, kuris tvarkosi kaip nori. Bet kur ta riba, kur baigiasi jo atsakomybė ir prasideda mūsų – gyventojų – abejingumas?
Įdomu tai, kad pirmininko darbas dažniausiai prasideda tada, kai visiems kitiems jau atsibodo. Kai reikia skaityti įstatymus, tikrinti sąmatas, atsakinėti į piktus kaimynų laiškus ir bandyti susitarti su tais, kurie nesutinka su niekuo.
Kai visi tyli, vienas žmogus turi kalbėti garsiai
Bendrijos pirmininkas dažnai tampa nematomu buhalteriu, advokatu, psichologu ir tarpininku viename asmenyje. Jis turi aiškintis, kodėl šildymas brangesnis, kodėl kaimynas viršuje nedengia stogo, kodėl rangovas vėluoja, o gyventojai nebenori mokėti nė cento daugiau.
Tik problema ta, kad niekas iš anksto nesako: „Būsi pirmininkas – ruoškis, kad liksi tarp visų frontų.“ Nes tose pareigose yra daug daugiau nei skambučiai ir parašai.
Kai už lango šalta, o sąskaitos šyla
Vienas labiausiai pirmininką „slegiančių“ klausimų – pinigai. Kas moka, kiek moka, kam išleista. Kai viskas skaidru – ramu visiems. Bet kai atsiranda neaiški sąmata, neaptarta renovacija ar papildomos išlaidos be paaiškinimo, viskas užverda greitai.
Bendrijos pirmininkas tuomet turi ne tik viską parodyti, bet ir suprantamai išaiškinti. Kitaip – telefonas netils savaitėmis. Tiesa ta, kad dažniausiai jis neišleidžia nė euro be daugumos pritarimo. Bet kai kažkas įvyksta, būtent jis tampa atsakingu žmogumi.
Dėl stogo lašėjimo gali būti kaltas… susirinkimas
Pirmininkas negali suremontuoti stogo vienas. Jam reikia gyventojų sutikimo. Bet žmonės dažnai sako: „Darykit, paskui jau sumokėsim.“ Ir kai niekas nebalsuoja, niekas neduoda raštiško pritarimo – darbas nevyksta. Ir tada, kai pro lubas bėga vanduo, kaltas vėl jis.
Toks paradoksas – nori, kad viskas būtų padaryta, bet neduodi įrankių. O be jų pirmininkas tampa stebėtoju, o ne tvarkytoju.
Pirmininkas – žmogus, o ne magiškas valdytojas
Yra mitas, kad bendrijos pirmininkas gali spręsti viską. Bet jis negali pakeisti kaimyno elgesio, jis negali išimti pinigų iš bendro katilo be jūsų pritarimo, jis net negali samdyti rangovų, jeigu tam nepritaria dauguma.
Visos tos pareigos – tai ne galios, o atsakomybės. Ir kai kurie jų laikosi metų metais, nes niekas nenori perimti. Ne todėl, kad nenori padėti – o todėl, kad žino: tai darbas, kuris dažniausiai daromas be dėkingumo.
Bendrijos pirmininkas yra toks, kokį bendruomenė leidžia jam būti. Jis gali tapti pagalbininku, bet gali būti ir atpirkimo ožys. Viskas priklauso nuo to, ar mes patys norim dalyvauti, ar tiesiog laukiame, kol kas nors padarys už mus. Ir jei laiptinėje šalta ar lubos šlapios – gal metas ne tik klausti „ką padarė pirmininkas“, bet ir prisiminti, ar patys dalyvavom tame sprendime.
