Finansinis pasaulis kupinas prieštaravimų ir nuomonių. Tarp jų itin ryškus, iki šiol gajus mitas – „visos paskolos yra blogai”. Šis įsitikinimas giliai įsišaknijęs daugelio žmonių sąmonėje ir perduodamas iš kartos į kartą. Tačiau XXI amžiuje, kai paskola tapo įprasta finansine priemone, verta išsiaiškinti, kodėl šis mitas vis dar gyvuoja ir kas slepiasi po juo.
Istorinės šaknys: iš kur kilo neigiamas požiūris
Neigiamas požiūris į skolinimąsi turi gilias istorines šaknis. Daugelyje tradicinių kultūrų skolinimasis buvo laikomas silpnumo ženklu, o palūkanų ėmimas – net amoraliu ar nuodėmingu dalyku. Viduramžių Europoje bažnyčia draudė skolinti pinigus už palūkanas, vadindama tai „lupikavimu”.
Lietuvoje skeptišką požiūrį į paskolas sustiprinę veiksniai:
- Agrarinės kultūros tradicija, kur buvo vertinama savarankiškumas ir sugebėjimas išsiversti savomis jėgomis
- Sovietinio laikotarpio patirtis, kai paskolų kultūros beveik nebuvo
- 90-ųjų „laukiniai” finansiniai santykiai ir „greitųjų kreditų” era, sukūrusi daug neigiamų istorijų
Šios istorinės aplinkybės suformavo stiprų kultūrinį kontekstą, kuriame skolinimasis tradiciškai vertinamas nepalankiai.
Psichologiniai aspektai: kodėl žmonės bijo įsipareigojimų
Baimė skolintis dažnai kyla ne tik iš ekonominių, bet ir iš psichologinių priežasčių:
- Praradimo baimė: psichologai pastebi, kad žmonės daug stipriau išgyvena praradimus nei džiaugiasi laimėjimais. Mintis apie mėnesinį mokėjimą sukelia didesnį nerimą nei potenciali nauda ateityje.
- Neapibrėžtumo vengimas: paskola susieja su ateitimi, kuri visada neapibrėžta. Daugelis žmonių jaučiasi patogiau, kai gyvena „čia ir dabar”, vengdami ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.
- Kontrolės poreikis: įsipareigojimas mokėti paskolą ilgą laiką sukelia jausmą, kad dalis mūsų finansinės laisvės yra prarasta.
- Socialinis spaudimas: visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad „gyventi skolon” yra gėdinga, net jei finansiškai tai yra racionalu.
Šie psichologiniai veiksniai padeda suprasti, kodėl net racionalūs, finansiškai raštingi žmonės kartais vengia paskolų, kurios objektyviai galėtų pagerinti jų finansinę padėtį ilguoju laikotarpiu.
Skirtumas tarp „blogų” ir „gerų” paskolų
Finansinio raštingumo ekspertai pabrėžia, kad ne visos paskolos yra vienodos. Kritinis skirtumas – kam naudojami skolinti pinigai:
„Blogos” paskolos – skolinimasis vartojimui, prabangos prekėms ar dalykams, kurie neturi ilgalaikės vertės:
- Atostogos užsienyje finansuotos kreditu
- Naujausio modelio telefonas išsimokėtinai
- Prabangos prekės, perkamos neturint santaupų
„Geros” paskolos – skolinimasis investicijoms ar ilgalaikėms vertybėms įsigyti:
- Būsto paskola nuosavam būstui įsigyti
- Paskola mokslams, kurie padidins pajamų potencialą
- Verslo paskola, kuri generuos pajamas
- Paskola, paimta refinansuoti brangesnį kreditą geresniu kursu
Esminis klausimas, kurį reikėtų užduoti prieš skolinantis: ar šis pirkinys generuos vertę ateityje, ar tik suteiks laikiną pasitenkinimą?
Racionalaus skolinimosi logika: kodėl kartais verta skolintis
Ekonominiu požiūriu skolinimasis tam tikrose situacijose yra visiškai racionalus sprendimas:
- Laiko vertės principas: pinigai turi laiko vertę – 100 eurų šiandien verta daugiau nei 100 eurų po metų. Skolinantis galima įsigyti vertybes dabar, o atsiskaityti vėliau jau nuvertėjusiais pinigais (ypač infliacijos laikotarpiais).
- Alternatyviųjų kaštų skaičiavimas: jei nuoma kainuoja 500 eurų/mėn., o būsto paskolos įmoka – 450 eurų/mėn., ekonomiškai racionalu rinktis paskolą, nes dalis įmokos virsta nuosavybe.
- Finansinis svertas: protingai naudojant paskolas, galima padidinti investicijų grąžą. Pvz., turint 20 000 eurų, galima nupirkti butą už 20 000 eurų, arba paimti paskolą ir nupirkti butą už 100 000 eurų, kurio vertė augs penkis kartus greičiau.
- Likvidumo išsaugojimas: net turinti santaupų, verslui kartais racionalu skolintis, išsaugant likvidžias lėšas nenumatytiems atvejams.
Šie racionalūs argumentai dažnai pralaimi emociniams ir kultūriniams veiksniams, net kai matematiškai skolinimasis būtų naudingesnis.
Finansinio raštingumo trūkumo pasekmės
Mitų apie paskolas gyvavimas turi realių pasekmių visuomenėje:
- Nuosavo būsto įsigijimo atidėliojimas: daug jaunų šeimų, vengdamos paskolų, lieka nuomotis ilgus metus, praranda galimybę kaupti nuosavybę.
- Verslo galimybių praradimas: bijodami skolintis, potencialūs verslininkai neišnaudoja palankių galimybių plėsti verslą ar pradėti naują.
- Neoptimalus santaupų panaudojimas: dažnai visas santaupas investuojant į būstą, nelieka lėšų diversifikuotoms investicijoms, o tai padidina finansinę riziką.
- Skurdo spąstai: vengiant „gerų” paskolų, kartais žmonės priversčiami imti „blogas” paskolas skubiems poreikiams, tokiems kaip sveikatos problemos ar nenumatytos išlaidos.
Šios pasekmės rodo, kad visiškas paskolų vengimas ne visada atneša finansinę naudą – kartais atvirkščiai.
Kintantis požiūris skirtingose kartose
Įdomu pastebėti, kad požiūris į paskolas reikšmingai skiriasi tarp skirtingų kartų:
- Vyresnioji karta (gimę iki 1960-ųjų): dažnai laikosi principo „jei negali nusipirkti iš karto – nereikia pirkti”. Skolinimasis vertinamas kaip kraštutinė priemonė.
- X karta (gimę 1960-1980): turi mišrų požiūrį, dažnai skolinasi būstui, bet vengia kitokių paskolų.
- Millennials (gimę 1981-1996): pragmatiškesni skolinimosi atžvilgiu, tačiau išgyvena finansinių krizių pasekmes ir būna atsargūs.
- Z karta (gimę po 1997): auga finansinių technologijų aplinkoje, skolinimąsi mato kaip įprastą finansinę priemonę, tačiau susiduria su savomis problemomis – pertekliniu vartotojiškumu.
Šis kartų skirtumas rodo, kad visuomenės požiūris į paskolas evoliucionuoja, tačiau mitai išlieka, nors ir keičia formą.
Finansinis švietimas: kodėl jo trūksta
Pagrindinė priežastis, kodėl mitai apie paskolas išlieka – sisteminio finansinio švietimo trūkumas:
- Mokyklinėje programoje: finansinio raštingumo pamokos Lietuvos mokyklose atsirado palyginti neseniai ir dar neturi gilių tradicijų.
- Šeimoje: dauguma tėvų, patys negavę finansinio išsilavinimo, negali jo perduoti vaikams, todėl perdavinėjamos emocinės nuostatos, o ne racionalūs finansų valdymo principai.
- Žiniasklaidoje: finansų temos dažnai pateikiamos sensacingai, akcentuojant neigiamas istorijas, o ne edukacinį turinį.
- Bankų ir finansinių institucijų komunikacijoje: pernelyg akcentuojami produktai, o ne finansinis švietimas.
Šios spragos lemia, kad daugelis žmonių savo finansinius sprendimus grindžia emocijomis, o ne faktais ir skaičiavimais.
Sveikesnio požiūrio į paskolas formavimas
Kaip formuoti subalansuotą požiūrį į skolinimąsi, vengiant tiek visiško paskolų atmetimo, tiek neatsakingo skolinimosi?
- Faktais grįstas požiūris: prieš priimant sprendimą dėl paskolos, verta apskaičiuoti realią paskolos kainą, palyginti ją su alternatyvomis ir įvertinti ilgalaikę naudą.
- Asmeninės finansinės situacijos įvertinimas: paskolos reikėtų vertinti atsižvelgiant į individualią situaciją – pajamų stabilumą, ateities planus, kitus finansinius įsipareigojimus.
- Finansinių įpročių ugdymas: reguliarus biudžeto planavimas, taupymas, investavimas sukuria sveiką pagrindą, ant kurio galima priimti racionalius sprendimus dėl paskolų.
- Kritinis informacijos vertinimas: svarbu mokėti atskirti finansinių produktų reklamą nuo objektyvios informacijos, kritiškai vertinti tiek paskolų reklamą, tiek ir jų kritiką.
Šie principai gali padėti suformuoti racionalų požiūrį į paskolas kaip į finansinę priemonę, kuri nėra nei gera, nei bloga savaime – viskas priklauso nuo to, kaip ji naudojama.
Išvada: nuo mitų prie racionalių sprendimų
Mitas, kad „visos paskolos yra blogai”, išlieka dėl istorinių, kultūrinių ir psichologinių priežasčių. Tačiau finansiškai raštingoje visuomenėje svarbu pereiti nuo kategorišků mitų prie faktais grįstų sprendimų.
Paskola – tai tiesiog finansinė priemonė, kurios vertė priklauso nuo naudojimo būdo. Kaip ir bet kuris įrankis, ji gali būti naudinga arba žalinga, priklausomai nuo to, kas, kada ir kaip ją naudoja.
Visuomenėje, kurioje dominuoja sveikesnis požiūris į finansus, žmonės priima sprendimus ne remdamiesi baimėmis ar mitais, o kruopščiai įvertindami savo galimybes, poreikius ir ilgalaikius finansinius tikslus. Tai leidžia išnaudoti finansinių priemonių, įskaitant paskolas, teikiamas galimybes siekiant geresnio gyvenimo.
