Kiekviename daugiabutyje atsiranda akimirkų, kai kyla klausimas – ar pagaliau metas susiburti ir sukurti bendrijos steigimą? Vieni kaimynai žiūri į tai kaip į būdą turėti daugiau tvarkos, kiti – kaip į papildomą galvos skausmą. Bet tiesa slypi kažkur per vidurį.
Kai „už“ argumentai sveria daugiau
Kartais bendrija tampa ta jėga, kuri išjudina visą namą iš mirties taško. Kai kiemas seniai apleistas, o laiptinėje lemputės perdegusios nuo Kalėdų – būtent bendrija gali tapti tuo impulsu veikti.
Kodėl žmonės renkasi bendriją:
- Kontrolė savo kieme. Kai turite bendriją, sprendimai dėl remonto, kiemo ar net atliekų tvarkymo priklauso jums, o ne savivaldybei ar administratoriui.
- Aiškesnės išlaidos. Vietoj paslaptingų sąskaitų gaunate aiškią ataskaitą, kur keliauja kiekvienas euras.
- Kaimynų bendrumas. Atsiranda bendras tikslas – namas tampa tarsi mažas klubas, o ne tik vieta, kur gyvenate.
- Greitesni sprendimai. Nereikia laukti mėnesių, kol kažkas iš „aukščiau“ sutvarkys problemą – viską nusprendžiate čia ir dabar.
- Skaidrumas. Viskas matoma, niekas nelieka užkulisiuose.
Tiesą sakant, daugelis žmonių po kurio laiko sako, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų, nes atsirado atsakomybė už savo aplinką.
O kada verta pagalvoti du kartus?
Susirinkimai, dokumentai, ginčai, nuolatinis „o kas padarys?“… Štai čia išryškėja kita medalio pusė, bendrijos steigimas skamba gražiai, kol neprasideda kasdienybė.
Kas gali kelti sunkumų:
- Atsakomybė. Vienas ar keli aktyvūs žmonės dažnai „tempia viską“ – nuo sąskaitų iki laiptinės valymo sprendimų.
- Laikas. Bendrijos valdymas reikalauja laiko, o ne visiems jo užtenka.
- Nuomonių skirtumai. Vieniems reikia tvarkyti stogą, kitiems – kiemą. Kartais rasti kompromisą tampa tikru iššūkiu.
- Finansiniai ginčai. Kai kurie kaimynai linkę „pamiršti“ sumokėti, o tai gali stabdyti visus planus.
- Teisiniai niuansai. Dokumentacija ir taisyklės gali pasirodyti painios, ypač jei neturite patirties.
Sprendimas: bendrijos pirmininkas
Dažnai viskas priklauso nuo žmogaus, kuris imasi vadovauti, bendrijos pirmininkas yra tas, kuris laiko viską savo rankose. Jei tai atsakingas ir aktyvus žmogus – bendrija veikia kaip laikrodis. Jei ne… tada prasideda chaosas.
Daug kas mano, kad šis vaidmuo – našta, bet iš tiesų tai gali būti įdomi patirtis. Pirmininkas tampa tarsi tarpininku tarp gyventojų ir įmonių, žmogumi, kuris mato realią namo „virtuvę“. O su profesionalų pagalba šis procesas tampa kur kas paprastesnis.
Asmeninė patirtis: kai kaimynystė tampa bendruomene
Viena vilnietė, Lina, pasakojo, kad jų name bendriją steigė po kelių nesėkmingų bandymų su administratoriumi. Iš pradžių buvo daug abejonių, bet kai pamatė pirmus pokyčius – naujas suoliukas kieme, šviesesnė laiptinė – visi suprato, kad tai buvo verta.
„Niekas nenorėjo imtis atsakomybės, bet kai pamatėme, kad galime valdyti patys, pasikeitė visas požiūris. Dabar net turime savo grupę, kur visi rašome pasiūlymus“, – sako ji.
Kaip nuspręsti?
Jei norite daugiau tvarkos, skaidrumo ir bendruomenės jausmo – bendrija gali būti puikus žingsnis. Bet jei kaimynai linkę vengti atsakomybės, o jūs neturite laiko rūpintis dokumentais, verta gerai pagalvoti.
Kartais verta pradėti nuo mažų dalykų – susirinkimų, diskusijų, iniciatyvų. O kai atsiras vieningas balsas, sprendimas ateis natūraliai.
